Uždekime žvakelę ant artimųjų kapo, ant apleisto kapo… Prisiminkime ir pagerbkime išėjusiuosius.
Vėlinės
Svaiginančiai kvepia ruduo,
graudžiai, giliai, skausmingai –
lyg gedulingos mišios
su saule bažnyčios vitražuos.
Gaudžiant gamtos vargonams
spindulių kalavijai medin susminga
ir krauju apsilieja
pagonių karalius ąžuolas.
Ašara, mano sesuo,
ištryškusi einant prieš vėją:
apgailėk tą nykimą,
kapų pražydėjimą baltą,
vėlių vakarienę prie žvakių,
/mano siela nespėja,
užsižiūrėjus į mirtį,
gal net išgirdus jos balsą/.
Justinas Marcinkevičius
Off